sužiūrėti

sužiūrė́ti, sužiū̃ri (sùžiūri, sužiū́ro), -ė́jo 1. tr. M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ globoti, aprūpinti: Kas mus sužiūrė̃s (nukaršins), tam pinigai teks Vrn. ║ prižiūrint sudrausminti: Nesužiū́ro dartės vaikų, mušasi DrskŽ. Sunku buvo vienai ir arklius prisišert, ir vaikus sužiūrė́t Slv. Ką ans sužiūrė́s [vaikus], ką išlakstys, jei valdišką darbą dirba Užv. Namo vieno dviej [vaikų] nesužiū́rai, o kiek mokytojas turi sužiūrė́t Drsk. Kas spės tiek vaikų sužiūrė́ti Up. Tai ko vaikų nesužiū́rai, kad nesivalkiotų vakarais? Bgt. 2. tr. visus ar daugelį apliuobti: Kai jau gyvulius sužiū̃riam, pamelžiam, sueinam gryčion vakarienės valgytų Kp. Eik sužiūrė́k arklius Rdm. Šventė būdavo sekmadienį, nieko nedirbdavom, tik gyvulius reikėjo suž[iūr]ė́t, o daugiau nieko Krč. Reikia bėgt namo, da gyvulius turiu sužiūrė́t nakčiai Stak. Namie žmona stebėjosi: ir malkų atneša, ir vandens, ir gyvulius po patamsį sužiūri V.Bub. Kai nuvažiuojam į bažnyčią, tai nėra kam nė arklių sužiūrė́t Srv. Mano viskas sužiūrė́ta Skr. Pasilikę namie turėdavo galvijus sužiūrėti J.Sav. Neskubėdamas paliuobė paršiuką, sužiūrėjo vištas rš. | refl. tr.: Aš nebūsiu namie, tai jūs pačios susižiūrė́sta vištas Ds. Ne arklių mane atsivežėt dabot, susižiūrė́kit juos patys Srv. Vakaras sutemo, apsitriūsei, gyvulius susižiūrėjai, kiemo vartus užsikilnojai, gryčios duris užsisklendei ir sėdi V.Bub. Vakare gyvulius sužiūrėjęs nuėjo pas Krasį pasiprašyti jaujos J.Jank. 3. tr. sutvarkyti: Ji atėjus viską sužiūrė́jo Ig. Užpuola [darbai], tai to nėra, tai to – nesužiū́ro visko Brš. Turi turtų, net nesužiū́ro Drsk. Aš pasiliektu, sùžiūru trobą, aptvarkau Krš. Būdavai tokių vyrų, kad nieko – nė valgyt išvirt negalėdavai be jo žinios: sužiūrė́ta jau mėsa ar kas jau Mšk. Viską surinko šeimininkė, aliai gabalėlį sužiūrėjo J.Balt. Tarnai užgesino visas šviesas ir, sužiūrėję duris, nuėjo gulti J.Sav. Dabartės teks viską sužiūrėti, suveikti pačiam J.Mik. Rytoj lėks į Kraštupėnus apsišniukštinėti kaip ir kas, bet rykus alui daryti nepakenks sužiūrėti iš anksto J.Avyž. | refl. tr., intr.: Vaikai, susižiūrė́kite savo daiktus iš vakaro, kad rytą nesuktumėte galvų beieškodami Rmš. Jau visus dokumentus susižiūrė́jom Žlp. Čia viskas surūdiję, reikia viską pačiam susižiūrė́t Jrb. Aš einu drabužių susižiūrėti A.Vaičiul. Išvažiuojant reikia labai susižiūrė́t Jz. ^ Kas susižiū́ro, tas ir turi Mrj. 4. tr. išganyti, nusaugoti: Karvė tokia landi, kad nieku būdu jos nesužiūrė́si NdŽ. ^ Bloga kiaulei į bulbes kelią sužinojus – nesužiūrėsi KrvP(Šk). 5. tr. DŽ, NdŽ suieškoti, surasti: Sužiūrėt skaras Lp. Sužiūrėk vaikus – reiks pietų valgyt Jnšk. Agutė krovė į tarbelę pavilgą kelionei. Sužiūrėjo pirštines M.Katil. Bernas išėjo [į mišką] arklių sužiūrė́t Ėr. | refl. tr.: Susižiūrė́k pirštines Db. Sakau aš jam seniai: susižiūrė́k mergaitę ir ženykis Kbr. 6. refl. BŽ358, Bsg pažvelgti vienam į kitą: Tik susižiūrėjo vienas ant kitą ir suprato, kad ir tam blogai LTR(Kp). Ji mokėdavo susižiūrėti su savo motina ir akimis susikalbėti Vaižg. Jei jaunikliai tarpusavy susižiūri ir, matyti, vienas kitam patinka, žiūrėk, ir pradeda po pusę alaus stiklinės gerti, juokauti, tuo tarpu piršlys šnekasi apie bet ką su tėvais TŽII166. 7. tr. apžiūrėti, išsiaiškinti: Sužiūrė́ję, kiek jo turto yr – atsiųsma Grd. Sužiūrė́k, kiek dar turi pinigų! Rm. Kai ji parvažiuos, sužiūrė́sim, kai čia yr [p]Jrb. Tada sužiūrėjo, kiek nuostolių pridaryta miestui ir žmonėms rš. | refl.: Da ma[n] reiks eit tę susižiūrė́t, kaip su tą[ja] žeme Jrb. Kai jau aušta, susižiū̃ria, ar visi [arkliai], eina namo ben valandą pasilsėt Sur. ║ patikrinti (sveikatą): Aš kap nuejau in gydytoją, manę sužiūrė́jo, davė pročkų Sem. 8. tr. pamatyti (viską): Visą naktį galėjai žiūrinėti miesto centrą ir vis tiek visko nesužiūrėtum J.Balt. Čia buvo prikrauta tiek visokio gero, kad ir sužiūrėti sunku V.Myk-Put. 9. tr. įstengti pamatyti, įžiūrėti: Kas ten tamsoj sužiūrės, ar čia langinės žalios, ar ne A.Vaičiul. Kraipiau galvą žiūrėdamas pro langą, nieko įtartino tačiau nesužiūrėjau rš. Ir jei stovėsi pačioje kalno viršūnėje, nė nesužiūrėsi, kurgi prasideda tasai kaimas rš. Senelis ir per akinius raidžių nebesužiūri Rmš. ^ Jau aš kušlas sužiū́rau, o tu aklas neregi Lp. ║ pastebėti: Avies tai sunku sužiūrė́t, kada ji burškiasi Brb. Kas jį gali sužiūrė́t, kur jis naktim vaikšto Mrj. Matyt, sužiūrė́jo, kur eina, ir pasakė jo bobai Rdm. 10. tr., intr. supaisyti: Daryk savo galva, visų nesužiūrė́si Dgl. Sužiūrė́si kaimo vaikų: duodas ir duodas – pagaut aš jų negaliu Gdr. Jam kaip užeina, sužiūrė́si durniaus! Žl. A čia jų nesužiūrė́si, ką daro Šmn. Besužiūrė́si, kas čia gerai, kas negerai Slm. Nesužiūrė́si visų, ką kalba Sv. Ką tu jų sužiūrė́si, – jie savo daro, i gana Jrb. Sužiūrė́si, kad prašo, neduok, ir tiek Rm. Sužiūrė́si tu jos kalbos Ktk. Sužiūrėsi, ką anas sako: kaip jam geriau, teip anas ir šneka Skdt. Jų (ančiukų) rėkimo nesužiūrėsi, tegu rėkia Pc. Nesužiūrė́si tu jo: vieną dieną jis čia, kitą dieną kvaraba žino Gs. Giedodavo [gaidžiai], ale tų gaidžių sužiūrė́si, nelabai jau gaidžiai žiūrėdavo [kada giedoti] Plvn. Eina valdžios turtas par rankas, nieko čia nesužiūrė́si Mžš. Šeiminykė nė nepažiūrėjo [į žiedą], tai, sako, sužiūrėsi, kokia geležėlė gal buvo [žuvies viduriuose] LTR(Ds). Sužiūrė́s ji, kaip kas būs Stl. Neteisybė, mamyt, sužiūrėsi, ką žmonės pakalba A.Vien. ^ Žiūrėk nežiūrėk, namų vagies nesužiūrėsi V.Krėv. | refl.: Kai susiklauso ir susižiū̃ri, tai ir gyvena Rmš. 11. refl. Rmš pamilti vienas kitą: Juodu susižiūrė́jo ir apsižanijo Vn. Jei jau susižiū̃ri vienas su kitu, tai eilių nežiūri (leidžia tekėti jaunesniajai) Všn. Abudu jauni, vienas an kitą susižiūrėjo Ėr. Teip susižiūrė́jo per šventą Petrą Dusetose, kad niekuomet jau nebesiskyrė Ds. Tai kad jau susižiūrė́jo, tegu ima Bsg. 12. tr. Skr, Mrj patikrinti, ar vištos su kiaušiniais: Nuo ryto reik sužiūrėt vištas: katra su kiaušiniu – mest papeliučkin Jnšk. Ar sužiūrėjai gi vištas? An. Kap daug vištų, tai jų nesužiū́rai Dg. Anksti atsikėlus visas vištas sužiūrė́jau Jnšk. Daug triukšmo ir netvarkos pridarydavo ir kitos vištos, kurios kas rytas būdavo šaukiamos trobon lesti ir ta proga sužiūrimos LKVI32.

◊ akimìs sužiūrė́ti sakoma, esant ko nors valgomo labai nedaug: Mėsą akìm sužiū̃riam, nevalgom nė vienas Lnkv.

\ žiūrėti; apžiūrėti; atsižiūrėti; dažiūrėti; įžiūrėti; išžiūrėti; nužiūrėti; pažiūrėti; paržiūrėti; peržiūrėti; piesižiūrėti; pražiūrėti; prižiūrėti; razžiūrėti; sužiūrėti; užžiūrėti